geldėti

×gel̃dėti, -ėja (-a), -ėjo (vok. gelten?) intr. padėti, eiti į naudą: Jamui tas valgis nègelda, t. y. neeina ant naudos, netinka J. Šitas lytus gal ir gel̃dės bulvėms Yl. ^ Geldėjo kaip šuniui botagas (labai padėjo) Žg.